Jį naudoja beveik visi, beveik visi žino jo pavadinimą. Tačiau kas yra antivirusinė programinė įranga (sutrumpintai AV)? Apskritai ją galima priskirti prie antivirusinių programų. Tai programinė įranga, kuria bandoma aptikti, užblokuoti ir, geriausiu atveju, ištrinti žinomus kompiuterinius virusus, Trojos arklius ar kompiuterinius kirminus. Apžvelkime pagrindines šios programinės įrangos funkcijas ir jos taikymą:
Antivirusinės programinės įrangos istorija
Antivirusinės programinės įrangos programų pradžia dar nebuvo panaši į šiandienines sudėtingas sprendimų sistemas. Tiesiog todėl, kad devintojo dešimtmečio pradžioje nebuvo jokių žalingų programų. Kompiuterio istorija, žinoma, neatsiejama nuo virusų istorijos, taigi ir nuo vėlesnių antivirusinių programų. Tais laikais kompiuterių virusai vis dar apsiribojo tik savigaminda ir negalėjo padaryti didelės žalos. Grėsmingų kompiuterinių virusų evoliucija susijusi su vis didėjančiu jų sudėtingumu. Devintojo dešimtmečio pabaigoje apskritai padaugėjo žinių apie kenkėjišką programavimą. Todėl vis dažniau reikėjo ieškoti būdų, kaip su jomis kovoti.
Pirmą kartą apie šią temą plačioji visuomenė sužinojo 1987 m. Iki tol virusai buvo laikomi pavojingais tik gyvoms būtybėms, tačiau tai pasikeitė Berndo Fixo dėka. Kelių šaltinių teigimu, jis buvo pirmasis asmuo, viešai ėmęsis šios temos ir atpažinęs bei pašalinęs kompiuterinį virusą. Kaip įsilaužėlis ir kompiuterinių technologijų specialistas jis ir šiandien yra pripažintas šios srities specialistas.
Pirmosios antivirusinės programos
Kovos su virusais klausimas tapo vis svarbesnis. 1988 m. "Bitnet/Earn" kompiuterių tinklas ėmėsi kovos su virusais ir sukūrė pašto sąrašą, kuriame buvo dokumentuojamas virusų atsiradimas. Iš pradžių virusai plito tik per diskelius, tačiau išplitus internetui, virusai galėjo plisti greičiau ir nekontroliuojamai.
Antivirusinės programinės įrangos tipai
Iš esmės reikia skirti tris skirtingus antivirusinės programinės įrangos tipus:
Realaus laiko skaitytuvas
Rankinis skaitytuvas
Internetinis virusų skaitytuvas
Realaus laiko skaitytuvas dar vadinamas prieigos skaitytuvu. Jai būdinga tai, kad ji veikia kaip sistemos paslauga (pvz., "Windows") arba kaip demonas ("Unix") fone ir tikrina programas, failus ar Darbinė atmintis skeneriai. Tokiu būdu programos tikrinamos skaitymo ir rašymo proceso metu.
Rankinis skaitytuvas skiriasi tuo, kad jį turi paleisti naudotojas. Tipiškos programinės įrangos sistemos yra, pvz., "Norton Antivirusinė programa. Jei programa kompiuteryje randa įtartinų failų, pateikiami įspėjamieji pranešimai, kuriuose nurodomos pavojingos kompiuterio sritys. Paprastai viruso atakos atveju naudotojas gali pasirinkti vieną iš trijų skirtingų funkcijų: kenksmingų failų valymas, karantinas ir ištrynimas.
Kita vertus, internetiniai virusų skaitytuvai - tai programos, kurios įkelia antivirusinį modelį per tinklą. Dauguma internetinių skaitytuvų yra pagrįsti vadinamuoju, dabar jau atgyvenusiu, programinės įrangos komponentų modeliu "ActiveX". Taip pat yra programų, kurios pagrįstos "Java" technologija.
Kaip veikia antivirusinė programinė įranga?
Programinės įrangos skaitytuvai, kurie yra svarbūs antivirusinei programinei įrangai, veikia pagal parašus ir euristiniu būdu, kad aptiktų klaidas ir kenkėjiškus komponentus. Atliekant parašais pagrįstą paiešką, tikslingai platinamos nedidelės jau žinomų dabartinių virusų ir Trojos arklių kodo dalys. Taip galima aptikti virusus ir Trojos arklius ir, idealiu atveju, juos pašalinti. Euristinė paieška yra sudėtingesnė. Ji nagrinėja paveiktame kompiuteryje jau veikiančias ir įdiegtas programas. Aptiktas įtartinas elgesys, pvz., savarankiškas programos iškvietimas.
Sėkmės rodiklis ir kritika
Nors antivirusinės programos yra labai naudingos ir dažnai apsaugo vartotoją nuo didelės žalos, ne kiekvieną kenksmingą programą galima aptikti. Ekspertai, pavyzdžiui, "Symantec" viceprezidentas Bryanas Dye'as, mano, kad šių programų sėkmės tikimybė yra tik apie 45 proc. Jos negali visiškai pakeisti apdairaus naudotojo elgesio. Geros priemonės savo sistemai apsaugoti yra, pavyzdžiui, reguliarus kompiuterio defragmentavimas.
Nepaisant naudingumo, antivirusinė programinė įranga taip pat kritikuojama. Pavyzdžiui, dėl vėlavimo nuskaityti programą gali atsirasti laiko atžvilgiu svarbių klaidų. Duomenys. Nuolatinis duomenų bazių nuskaitymas, ypač jei jos yra labai didelės, taip pat gali sukelti problemų. Dažnai pateikiami klaidų pranešimai.
