Madingi socialiniai tinklai. Nenuostabu: "Facebook" & Co. suteikia galimybę greitai ir paprastai bendrauti visame pasaulyje. Vaizdo įrašai, Vaizdai ir komentarais galima pasikeisti per kelias sekundes. Iš pirmo žvilgsnio socialiniai tinklai yra nemokami: Iš pirmo žvilgsnio galima greitai pastebėti, kad įmonė finansuojama iš asmens duomenų. Asmens duomenys renkami dideliu mastu ir naudojami tikslinėms reklamoms nukreipti. Paaiškiname, ką turite žinoti apie asmens duomenis.
Asmens duomenys socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai yra plačiai paplitę ir jais naudojasi keli milijardai žmonių visame pasaulyje. Visiems žinoma, kad tinklai renka asmens duomenis. Dauguma naudotojų nežino, kokie duomenys renkami. Plačiausiai naudojamas socialinis tinklas yra "Facebook", todėl jį naudojame kaip asmens duomenų rinkimo pavyzdį. Vargu ar galima paneigti "Facebook" naudingumą: Pateikdami nuotraukas ir vaizdo įrašus, taip pat dalydamiesi pranešimais, galite keistis informacija su draugais ir pažįstamais. Galima aptarti tinklo turinį ir stebėti klubų, asociacijų ir partijų veiklą. Draugus kitoje žemės rutulio pusėje galima lengvai pasiekti per kelias sekundes. Kita medalio pusė yra asmens duomenys, už kuriuos "atlyginama" nemokama paslauga. "Facebook" anaiptol nėra vienintelis socialinis tinklas, kuriame renkami asmens duomenys - paslaugų teikėjų naudojamos technologijos ir metodai paprastai yra vienodi.
Pagrindinės žinios apie asmens duomenis
Interneto naudotojai turi tikėtis, kad duomenys apie juos bus renkami bet kuriuo metu, ir ne tik socialiniuose tinkluose. Atliekant kiekvieną veiksmą, naudotojo duomenys ieškomi pagal raktinius žodžius, kad būtų galima pateikti tikslinę reklamą. Atskirų naudotojų elgsena stebima naudojant žiniatinklio stebėjimo ir žiniatinklio analizės programinę įrangą. Slapukai nustatomi siekiant sekti, kokiuose tinklalapiuose naršė naudotojai. Tinklo sekimo metodas yra gana problemiškas duomenų apsaugos požiūriu: apie tai vis dar gana mažai kalbama viešai - tikriausiai dėl žinių ar susidomėjimo stokos. Pastaraisiais metais daug nutiko su socialiniais tinklais, tokiais kaip "Facebook". Taip yra ne tik dėl atskirų naudotojų įsipareigojimo. "Facebook" perkėlė savo būstinę Europoje į Airiją, kur taikomos palyginti švelnios duomenų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties tik visos Europos reglamentai gali nustatyti tikrą ribą. "Facebook" neveikia kaip detektyvų agentūra, kuri tiesiog perduoda duomenis apie savo naudotojus. "Facebook" daugiausia finansuoja save teikdamas asmeninius skelbimus, skirtus pagal naudotojų elgseną. "Facebook" nesidalina asmeniniais duomenimis be naudotojų sutikimo. Vartotojai tik surūšiuojami pagal tikslines grupes, kurioms siunčiami atskiri skelbimai. Kadangi daugelis internetinių parduotuvių naudojasi interneto sekimo arba "Facebook" įskiepiu, "Facebook" žino, kurie naudotojai per pastarąsias kelias dienas internete ieškojo, pavyzdžiui, drabužių ar virtuvės prekių.
Kokius duomenis renka "Facebook"?
Socialinis tinklas "Facebook" renka įvairius duomenis. Tai apima registracijos duomenis, tokius kaip vardas, lytis, el. pašto adresas, gyvenamoji vieta ir gimtadienis. Kiti duomenys, pavyzdžiui, darbovietė, mokyklos lankymas, universitetas ir pan., yra savanoriški. Kiti duomenys gali būti renkami pagal naudotojo elgseną. Tai apima komentarus, "patinka" komentarus, draugystes, būsenos pranešimus, grupes, įvykius, nuotraukas, vaizdo įrašus, tekstus, pokalbius ir nuorodas. Kai įkeliamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, įrašoma jų padarymo vieta ir laikas. Taip pat filtruojama, iš kokio įrenginio, pavyzdžiui, nešiojamojo kompiuterio, išmaniojo telefono ar kompiuterio, gauti duomenys. Taip pat saugomas IP adresas ir buvimo vieta, kad "Facebook" pagal išmanųjį telefoną (jei įdiegta atitinkama "Facebook" programėlė) bet kuriuo metu žinotų, kur yra naudotojas. Vos tik naudotojai spusteli svetainėse esančius mygtukus "Patinka", susiję duomenys įkeliami į "Facebook" serverį. Perduodami duomenys apima kalbos nustatymus, įrenginio buvimo vietą, žiniatinklio naršyklę, ekrano skiriamąją gebą, IP adresą ir kt. "Facebook" teigia, kad visi duomenys ištrinami arba anonimizuojami per 90 dienų.
Teisė susipažinti su asmens duomenimis
Europos teisėje nustatyta, kad kiekvienas naudotojas gali prašyti informacijos apie jo surinktus asmens duomenis. "Facebook" renka tokį didelį duomenų kiekį, kad kartais tenka siųsti ištisus "duomenų DVD". Socialinis tinklas kiekvienam naudotojui "Bendrųjų paskyros nustatymų" skiltyje pateikia nuorodą "Atsisiųsti "Facebook" duomenų kopiją". Po to naudotojai gali pasirinkti įprastą arba išplėstinį archyvą. "Įprastiniame archyve" yra asmeninė informacija, draugų sąrašai, nuotraukos, įvykiai ir visi privatūs pranešimai. "Išplėstiniame archyve" rodoma daugiau duomenų, pavyzdžiui, prisijungimai, aktyvios sesijos, slapukai, paspaudimai ant reklamų, pokalbių žurnalai, programos ir vietos. Net jei jums nerūpi socialinių tinklų duomenų rinkimo beprotybė, įdomu sužinoti, kokią informaciją apie jūsų asmeninį gyvenimą gali gauti privati bendrovė. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kad "Facebook" gali rinkti asmeninius duomenis net tada, kai atitinkamas asmuo apskritai nėra prisijungęs prie "Facebook". Per kitas svetaines arba draugų ir pažįstamų adresų knygas galima sukurti failus apie visiškai nepažįstamą asmenį. Šių duomenų galima prašyti el. pašto adresu datarequest@fb.com. Kitaip, formą galima rasti "Facebook". Galimybė prašyti asmens duomenų atsirado dėl aktyvistų, kurie darė didžiulį spaudimą "Facebook". Vienas iš sėkmingiausių projektų buvo "Europa prieš Facebook", kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į socialinį tinklą "Facebook" dėl duomenų apsaugos problemų. Aukščiausia Europos duomenų apsaugos institucija, įsikūrusi Airijoje, savo tyrimo ataskaitoje atsižvelgė į kritikuojamus argumentus ir pritarė naudotojų projekto teiginiams. 2012 m. "Facebook" sukūrė galimybę atsisiųsti asmens duomenis.
Ištrinti "Facebook" paskyrą - sunkiau, nei manote
Vartotojams, norintiems ištrinti savo "Facebook" paskyrą, tereikia spustelėti mygtuką "Ištrinti", tiesa? Praktiškai "Facebook" paskyrą ištrinti nėra taip paprasta. Socialiniame tinkle naudotojams siūloma tik galimybė išjungti paskyrą. Asmeniniai duomenys ir nustatymai išlieka. Jų nebegalima pamatyti, bet jie vis dar yra "Facebook" atmintyje. Tie, kurie vėliau vėl nuspręs naudotis "Facebook", galės pradėti nuo tos vietos, kur baigė. Jei norite ištrinti savo paskyrą, turite pateikti prašymą ją ištrinti. Šis procesas gali trukti iki 14 dienų ir gali būti nutrauktas naudotojo prašymu. Jei 14 dienų laikotarpis baigėsi, asmens duomenys gali būti ištrinti per 90 dienų. Verta paminėti, kad šiame etape vis dar gali būti asmens duomenų. Visi, kurie įkėlė nuotraukų, kuriomis vėliau dalijosi draugai, bendrinamų nuotraukų neištrina. Jie turi būti ištrinti iš asmens puslapio. Pokalbių žinutės kitiems naudotojams taip pat lieka jų paskyrose. Todėl naudotojas turi paprašyti draugų ištrinti nuotraukas ir pokalbių įrašus.
Asmens duomenys ir teisėsauga
Socialinių tinklų, tokių kaip "Facebook", duomenų rinkimas kelia didelių problemų. Teisėsaugos institucijos jau dirba su "Facebook" paskelbtais duomenimis. Daug duomenų yra viešai prieinami ir juos gali peržiūrėti visi naudotojai. Apribotus naudotojo duomenis, kuriuos gali peržiūrėti tik draugai arba pats "Facebook", taip pat gali peržiūrėti teisėsaugos institucijos. Tam reikia teismo nutarties, kurią "Facebook" turi gauti iš anksto. Tokių teismo nutarčių dabar gaunama taip dažnai, kad "Facebook" turi savo skyrių tokioms byloms nagrinėti. 2010 m. socialinis tinklas netgi paskelbė gaires teisėsaugos institucijoms.
Asmens duomenys ir darbdavys
Darbdaviai labai domisi socialiniuose tinkluose esančiais asmens duomenimis. Nenuostabu: naudojant juos galima sukurti gana patikimą pareiškėjo profilį. Kai kurie JAV darbdaviai per pokalbius dėl darbo klausė, ar kandidatas draugaus su jais socialiniame tinkle. Iš patirties žinau, kad tai nėra įprasta ir Vokietijoje vis tiek draudžiama. Tačiau įprasta, kad darbuotojai, socialiniuose tinkluose kritikavę savo vadovus ar įmonę, gauna įspėjimą. Tikslios teisinės pasekmės visada priklauso nuo konkretaus atvejo ir negali būti apibendrintos.
Diskriminacija dėl asmens duomenų
"Facebook" aiškiai užtikrina savo naudotojus, kad asmens duomenys bus anonimizuoti. Tačiau daugelyje situacijų potencialūs pareiškėjai netiesiogiai atsiduria nepalankioje padėtyje. Reklamos tikslais "Facebook" naudotojai skirstomi į grupes. Darbdaviai, skelbiantys darbo skelbimus, pasirenka tikslines grupes, pavyzdžiui, "mokslininkai, teisininkai ir jaunesni nei 25 metų asmenys". Potencialūs darbuotojai, kurie nepatenka į šią grupę, iš anksto atsiduria nepalankioje padėtyje. Galiausiai vartotojai, nepriklausantys šiai grupei, apskritai negaus tinkamų reklamų. Be profesinių aspektų, informacija iš socialinių tinklų gali būti naudojama vertinant atskirų naudotojų kreditingumą. Kredito agentūros, pavyzdžiui, "Schufa", jau anksčiau nagrinėjo, kaip galima panaudoti tokius duomenis. Po "Facebook" naudotojų protestų "Schufa" nutraukė savo veiklą.
"Facebook" sistema
Socialiniai tinklai grindžiami gana paprasta sistema: kuo daugiau vartotojų turi tinklas, tuo didesnės jo pajamos iš reklamos. Iš esmės kiekvienas naudotojas turi pats nuspręsti, kiek jis pasitiki tokiu tinklu kaip "Facebook". Kadangi "Facebook" nori išlaikyti didelį naudotojų skaičių, didelių skandalų gali ir neprireikti. Duomenų apsaugos specialistai kritikuoja, kad "Facebook" iš anksto nustato privatumo nustatymus, kai keičia savo paslaugą. Kai tik integruojamos naujos funkcijos, jos nustatomos taip, kad taptų viešos. Todėl naudotojai turi aktyviai informuoti save apie tai, kokias paslaugas ir funkcijas "Facebook" išleidžia ir kokia kryptimi keičiasi privatumo nustatymai.
