POP3 naudojamas el. laiškams perduoti. Tai trečioji pašto protokolo versija. Naudodami pašto programą su POP3 funkcija galite gauti laiškus iš serverio. Priklausomai nuo nustatymų, pašto pranešimai ištrinami juos atgavus serveryje ir tik tada išsaugomi jūsų galutiniame įrenginyje (kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar pan.). Praktiškai paimate laiškus iš pašto dėžutės gaunamojo pašto serveryje, kuris laikinai juos saugo, kol juos atsiimsite, panašiai kaip paimate klasikinį laišką iš savo pašto dėžutės. POP3 pašto perdavimo protokolas, vadinamasis ASCII protokolas, išsamiai aprašytas tarptautiniu mastu galiojančioje RFC 1939 taisyklėje ir paprastai naudoja 110 prievadą arba, šifruotu atveju, 995 prievadą, kurį gali tekti įjungti ugniasienės taisyklėse.
Istorinė raida
Pašto biuro protokolas pirmiausia buvo sukurtas "Unix" sistemai, tačiau dabar juo galima naudotis beveik visose operacinėse sistemose, jei jose įdiegta atitinkama pašto programinė įranga. POP3 naudojamas nuo 1988 m. ir nuolat, dažniausiai nežymiai, pritaikomas prie dabartinių kompiuterių ir interneto technologijų pokyčių. POP1 buvo sukurta dar 1984 m., o vos po metų ją pakeitė POP2. POP4, kuris, palyginti su POP3, turėtų palaikyti papildomas funkcijas, dar nespėjo įsitvirtinti. Naudojant POP3S dabar galima naudotojo duomenis perduoti užšifruotai. Jei norite gauti paprastą ir aiškiai išvardytą paštą, vis tiek galėsite naudoti POP3 arba POP3S, kuris iš anksto nustatytas daugumoje dabartinių pašto klientų, naudodami saugų SSL (arba TSL) ryšį.
Pašto gavimo procedūra
Norint gauti serveryje gautus el. laiškus, užmezgus ryšį su serveriu, reikia autentiškumo patvirtinimo. Vartotojo vardas išsaugomas pašto programoje. Slaptažodį taip pat galima išsaugoti, tačiau saugumo sumetimais užklausą reikėtų suderinti nustatymuose. Tada prašoma nurodyti slaptažodį. Dabar šie prisijungimo duomenys perduodami į serverį. Tada pastaroji pradeda faktinį jūsų el. laiškų perdavimą vieną po kito. Kai visi serveryje išvardyti laiškai perduodami, serveris paprastai vykdo ištrynimo komandą. Išimtis: Nustatėte, kad kliento programa jau gautus pranešimus paliktų serveryje. Tačiau ši išimtis galioja tik tuo atveju, jei jūsų pašto paslaugų teikėjas leidžia ir pateikia specialų plėtinį, kuris iš tikrųjų nepriklauso POP3. Gavus duomenis, serverio ir kliento ryšys nutraukiamas.
privalumai ir trūkumai
Vienas iš privalumų yra tas, kad jums nereikia būti nuolat prisijungus prie interneto, o tik tuo metu, kai gaunamas laiškas. Tačiau nėra sinchronizavimo tarp kelių kliento įrenginių, o tai yra trūkumas. Tai reiškia, kad iš kiekvieno terminalo automatiškai negaunate tos pačios dabartinės el. laiškų būsenos. POP3 praktiškai atlieka tik laiškų sąrašo sudarymo, paėmimo ir ištrynimo procesus. Jei norite daugiau funkcijų, patartina naudoti kitą pašto protokolą, pvz. IMAP pasirinkti. Paprasto POP3 atveju dalis naudotojo duomenų perduodama atviru tekstu. POP3S yra šiek tiek saugesnis.
POP3 nustatymas pašto programoje
Norint gauti el. laiškus per POP3, būtina nustatyti tinkamus kliento pašto programos nustatymus. Priklausomai nuo operacinės sistemos ir pašto programinės įrangos, jos gali būti daugiau ar mažiau išsamios. Tačiau pagrindinės funkcijos visose pašto programose yra tokios pačios. Pirmiausia pasirinkite POP3 kaip naudojamą perdavimo būdą. Pirmiausia reikia pašto adreso, kurį anksčiau užregistravote pašto paslaugų teikėjui, jūsų Vartotojo vardas ir atitinkamą slaptažodį. Be to, pavadinimas arba IP adresas įeinančio pašto serverio. Dauguma šiuolaikinių pašto programų, įvedusios pašto adresą, pačios ieško atsakingo serverio. Priešingu atveju reikiamą serverio pavadinimą galite rasti pašto paslaugų teikėjo palaikymo puslapiuose. Kai kuriose pašto programose taip pat galima nustatyti naują pašto adresą per šią programą. Kaip POP3 atitikmuo vis dar reikalingas išeinančiojo pašto serveris, kuris paprastai gali siųsti laiškus per SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) arba, pastaruoju metu, dažnai per ESMTP (Extended Simple Mail Transfer Protocol). Dažnai paslaugų teikėjai naudoja tą patį serverį kaip ir išeinančiam paštui. Bet kuriuo atveju atsakingo serverio pavadinimą rasite toje pačioje vietoje kaip ir POP3 serverio pavadinimą. Dauguma pašto klientų automatiškai nustato reikiamus įvesties ir išvesties prievadus. Jei reikia, jie taip pat nurodyti paslaugų teikėjo pagalbos puslapiuose.
