"Ruby" yra 1995 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba, o nuo 2000 m. turi anglišką dokumentaciją. Pagal vadinamąjį "Duck Typing" programavimo principą objekto metodai yra pirmame plane. Palyginti su kitomis programavimo kalbomis, objekto klasė "Ruby" kalboje atlieka antraeilį vaidmenį.
Pirmieji "Ruby" žingsniai kompiuterių mokslo pasaulyje
Programavimo kalba "Ruby" pasirodė 1995 m., o ją nuo 1993 m. kūrė kompiuterių mokslininkas Yukihiro Matsumoto. "Ruby" nepriklauso nuo operacinės sistemos (nepriklauso nuo platformos), tačiau iš pradžių buvo sukurta tik japonų kalba.
Japonijoje ši programavimo kalba susilaukė didelio populiarumo ir nugalėjo daugybę konkurentų. Laikui bėgant atsirado JRuby, Rubinius ir CRuby (YARV), iš kurių CRuby apskritai yra labiausiai paplitęs, tačiau dėl kalbos barjero jo naudojimas Europoje iš pradžių neišplito. Tik praėjus penkeriems metams nuo "Ruby" pasirodymo, kai buvo papildyta programavimo kalbos dokumentacija anglų kalba, susidomėjusių naudotojų atsirado ir už Japonijos ribų. Iš to kilo kiti "Ruby" vadovai ir žinynai.
Nors "Ruby" buvo kuriama siekiant, kad ji būtų intuityviai pritaikoma, reikėjo šios papildomos literatūros. Jei norite išsamiau susipažinti su "Ruby", labai pravers atitinkami leidiniai. Be to, dabar internete galima rasti daugybę vadovėlių, kuriuose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip naudotis programavimo kalba.
Yukihiro Matsumoto teigė, kad sukurti savo programavimo kalbą jį paskatino tai, kad jo netenkino iki tol turėtos galimybės. Todėl per dvejus metus trukusį "Ruby" kūrimo etapą jis pirmiausia vadovavosi savo paties idėjomis ir interesais kompiuterių mokslo srityje. "Ruby" daugiausia orientuota į objektus, tačiau ši programavimo kalba apima ir kitas galimybes.
Pavadinimas "Ruby" yra nuoroda į kitą programavimo kalbą, kuri taip pat pavadinta brangakmenio vardu: "Perl". Tačiau taip pat JavaScriptPython ir kitos gerai žinomos programavimo kalbos padarė įtaką Yukihiro Matsumoto darbui.
Sąlygos
"Ruby" paketų sistema vadinama "RubyGems" ir valdo įvairias programas.
Norint dirbti su "Ruby", reikia tinkamos darbo aplinkos. Aplinką sukuria komandinės eilutės interpretatorius (CLI), pritaikytas atitinkamai programavimo kalbai. Kartu su "Ruby" interpreteriu gaunate "Interactive Ruby", sutrumpintai irb. Irb paskirtis - suteikti jums galimybę išbandyti parašytą programą. Ją naudojate naudodami komandą "irb(main)".
RDoc - tai programinės įrangos dokumentacijai skirta priemonė. Viena svarbiausių jos užduočių - aprašyti programos pirminį kodą. Kalbant apie RDoc, taip pat reikėtų paminėti Ruby Index (ri): Šis įrankis padeda Duomenų bazė kurį sukuria RDoc.
Tiek "RubyGems" ("gem"), tiek "Ruby Index" ("ri") galima pasiekti per komandinę eilutę naudojant atitinkamas komandas.
"Ruby" sintaksė: keletas pavyzdžių
"Ruby" galima naudoti blokus. Jais galima pakeisti, pavyzdžiui, "For" ciklus. Tokį bloką taip pat galite iškviesti kelis kartus. Tada programa pakartoja sekciją arba bloką tiek kartų, kiek nurodėte, pavyzdžiui, penkis kartus, jei tai elementas "5.times". Operacija, kurią turi atlikti programa, įrašoma tarp dviejų laužtinių skliaustų.
Kaip ir kitose programavimo kalbose, "Ruby" taip pat būtina deklaruoti procedūras. Paprastai tai vyksta programos pradžioje. Norėdami pradėti deklaraciją, naudokite gerai žinomą komandą "def"; norėdami ją užbaigti, nustatykite "end".
"Ruby" vadovaujasi Ančių tipavimo principu, kuris pagrįstas Jameso Whitcombo Riley patarle: "Jei matau paukštį, kuris vaikšto kaip antis, plaukia kaip antis ir klykia kaip antis, vadinu tą paukštį antimi." "Duck" rašymo tikslas - padaryti programavimą lankstesnį. Vokiečių kalboje ši sąvoka dar vadinama Ententest. Ši procedūra taikoma ne tik "Ruby", bet ir, pvz. PHP ir "Python" programa.
Komandos pabaigą "Ruby" galite pažymėti kabliataškiu arba tiesiog parašyti eilutės pertrauką (be kabliataškio).
