Daugelis domenų savininkų mano, kad jų interneto domenas yra apsaugotas nuo trečiųjų šalių prieigos. Tačiau daugeliu atvejų domeno areštas yra leistinas. Šiai nuomonei 2015 m. rugsėjo 16 d. pritarė Miunsterio mokesčių teismas. Mokesčių inspekcijos gali areštuoti nesumokėtus mokesčius, areštuodamos domeno sutarties reikalavimus. Šioje byloje kooperatyvas, atsakingas už interneto domenų registravimą, padavė į teismą mokesčių inspekciją, kuri norėjo areštuoti kliento reikalavimus. Sprendime dar kartą aiškiai parodoma, kad internetas nėra teisinis vakuumas ir kad "virtualūs" reikalavimai gali būti areštuojami realiai, kad ir kaip absurdiškai tai atrodytų iš pradžių.
Galimas mokesčių inspekcijos domeno areštas
Vėluojantys mokesčių mokėtojai turėtų paskubėti su savo mokestinėmis nepriemokomis: Remiantis Miunsterio mokesčių teismo 2015-09-16 sprendimu (7K 781/14 AO), mokesčių inspekcijos gali areštuoti reikalavimus, kylančius iš domeno sutarties. Nors anksčiau šia galimybe buvo naudojamasi retai, paskelbus sprendimą galima tikėtis, kad ji bus taikoma praktikoje - neabejotina, kad ši galimybė egzistuoja ir yra teisiškai įgyvendinama. Konkrečiu atveju į teismą kreipėsi kooperatyvas, atsakingas už interneto domenų administravimą kaip registras. Kooperatyvas turėjo Sutartis apie interneto domeno registraciją. Sutarties partneris buvo internetinė buitinės elektronikos prekių parduotuvė. Sutartyje buvo numatyta, kad interneto domeną suteiks ir prižiūrės kooperatyvas. Kadangi bendrovė turėjo mokestinių nepriemokų, kompetentinga mokesčių inspekcija nusprendė areštuoti iš sutarties kylančius reikalavimus, t. y. bendrovės reikalavimą išlaikyti internetinės parduotuvės domeno registraciją. Kooperatyvas pateikė skundą dėl šių veiksmų ir siekė, kad areštas būtų panaikintas.
Sprendimas dėl domeno prisirišimo
Miunsterio mokesčių teismo septintasis senatas išnagrinėjo bylos faktus ir nusprendė atmesti kooperatyvo ieškinį. Taigi domeno areštas iš esmės yra leistinas, nes domeno sutartis arba iš jos kylančios teisės laikomos areštuojamomis turtinėmis teisėmis. Ši procedūra atitinka mokesčių teisės aktuose nustatytas arešto taisykles. Areštuojant domeną reikia atsižvelgti į įvairias teises, pareigas ir aplinkybes. Prisirišant domeną, pats interneto domenas neprisirišamas, nes jis yra tik techninis interneto adresas. Gali būti taikomi tik prievolių teisės reikalavimai, kuriuos domeno turėtojas turi savo registro atžvilgiu. Šie reikalavimai kyla iš registracijos sutarties. Mokesčių inspekcijos gali atlikti domeno areštą, nes jis turi būti traktuojamas kaip įprastas areštas. Apskritai, areštuojant turtą galima pareikšti visus piniginius reikalavimus. Visiškai nesvarbu, ar tai būtų pretenzijos, pinigai, ar materialūs daiktai. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teigiama, kad kooperatyvai ir domenų registrai neabejotinai gali būti laikomi skolininkais, jei jie pagal sutartį privalo teikti paslaugas "mokesčių vengėjui". Šiomis aplinkybėmis nebuvo svarbu, ar tokių konfiskavimų buvo daug ir ar dėl to kooperatyvui teko didesnė darbo ir administracinė našta.
Ateities perspektyvos
Miunsterio fiskalinis teismas priėmė sprendimą dėl domeno arešto, todėl susidomėjusių hosterių kraštovaizdis. Dėl bendros teisinio klausimo svarbos Senatas leido pateikti apeliaciją Federaliniam mokesčių teismui. Interneto svetainių prieglobos paslaugų teikėjai susidomėję stebės tolesnius sprendimus ir apeliacinius skundus. Nenuostabu: juk interneto svetainių prieglobos paslaugų teikėjai dėl sprendimo taikymo srities turės susitaikyti su tam tikrais nepatogumais. Pirma, klientai nebegalės jaustis visiškai saugūs. Kita vertus, esant dideliam tokių atvejų skaičiui, gerokai padidės administracinės ir darbo sąnaudos. Gautas Išlaidos nekompensuojamos arba kompensuojamos tik tam tikromis aplinkybėmis, o tai sukelia neigiamų pasekmių faktiškai nedalyvaujančiam žiniatinklio šeimininkui. Nors Miunsterio mokesčių teismo sprendimas turi tam tikrą reikšmę, aukščiausiu lygmeniu sprendimas vis tiek gali būti priimtas visai kitaip. Neretai apeliaciniai skundai būna sėkmingi, todėl po tolesnio proceso gali paaiškėti visiškai skirtingos nuomonės. Tarptautiniu mastu veikiantiems interneto svetainių prieglobos paslaugų teikėjams nereikia jaudintis dėl šio sprendimo. Vokietijos mokesčių inspekcijos neturi teisės areštuoti aukščiausiojo lygio domenų, pavyzdžiui, .com ar .net, jei registras yra ne Europoje. Priedus leidžiama pridėti tik tuo atveju, jei registras yra Vokietijoje arba ES.
Kaip veikia domeno priedas?
Federalinis Teisingumo Teismas (byla Nr. VIIZB 5/05) laikosi nuomonės, kad reikalavimai, kylantys iš nuosavybės teisės į domeną, gali būti areštuojami pagal ZPO 857 I straipsnį. Pridedamos šios pretenzijos:
- Teisė registruoti domeną pirminiame vardų serveryje ir DENIC registre
- Teisė į nuolatinį registracijos palaikymą pirminiame vardų serveryje
- Teisė į patikslinimus dėl asmeniškai deponuotų lėšų Duomenys
- Teisė keisti IP numerį ir susijusį priskyrimą kitam kompiuteriui
Apskritai, galima pridėti visus reikalavimus dėl domeno vardo registracijos ir naudojimo. Domenų, kurių galūnė yra ".de", atveju registras DENIC turi būti laikomas skolininku, t. y. jis turi atsisakyti areštuotų reikalavimų. Areštas įsigalioja jau tada, kai nutartis areštuoti įteikiama DENIC. Tam tikromis aplinkybėmis areštas neleidžiamas. Pagal Vokietijos civilinio proceso kodekso (ZPO) 811 straipsnio 5 dalį areštas draudžiamas, jei visa domeno savininko veikla priklauso nuo domeno vardo. Kai tik žiniatinklio prieglobos paslaugų teikėjai atsisako bendradarbiauti su savo klientais, mokesčių inspekcija gali pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, 2011 05 09 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (bylos Nr. 2-01S309/10). Frankfurto apygardos teismas nuteisė DENIC už trukdymą vykdyti teismo sprendimą ir trečiųjų šalių skolininkų įsipareigojimų pažeidimą. Gavęs prieigos nurodymą, interneto prieglobos paslaugų teikėjas privalo imtis atitinkamų veiksmų. Tokiu būdu jai draudžiama toliau teikti paslaugas savo klientams. Visos pretenzijos perduodamos mokesčių inspekcijai, todėl pradinis klientas nebeturi jokių pretenzijų.
Vardų domenų neįsigyjamumas
Daugelis domenų turi išgalvotus pavadinimus arba pavadinimus, pagrįstus produktais ir veikla. Daugumą jų galima pritvirtinti. Tačiau jei domenas atspindi įmonės ar šeimos vardą, prisegti neleidžiama. Tam tikromis aplinkybėmis tas pats taikoma ir domenų vardams, kuriuose yra atlikėjo vardas ar slapyvardis. Areštas yra neleistinas, jei domeno pavadinimas ir skolininko pavardė sutampa. Be to, pavadinimas turi būti unikalus. Anksčiau Miuncheno apygardos teismui teko spręsti bylą, kurioje skolininko pavardė visoje Vokietijoje pasitaikė tik 72 kartus. Remiantis Federalinio Teisingumo Teismo sprendimu (Shell.de sprendimas), pavadinimas nelaikytinas unikaliu. Ar areštas yra leistinas, visada turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Remiantis iki šiol priimtais sprendimais, galima gerai įvertinti arba prognozuoti, ar domeno vardą galima areštuoti, ar ne.
Kodėl išpopuliarėjo domenų tvirtinimas?
Pastaraisiais metais domenų konfiskavimas tampa vis populiaresnis. Nenuostabu: tuo tarpu mokesčių inspekcijos ir teismai pripažino, kad domenai gali turėti ekonominę vertę. Praeityje parduodant patrauklius domenus buvo galima uždirbti gana dideles pinigų sumas. Pastaraisiais metais populiarių domenų kainos smarkiai išaugo. Patrauklus ir lengvai įsimenamas domenas yra pagrindinė sėkmingo buvimo internete sąlyga, todėl domenai tapo vertingu ekonominiu turtu. Dabar domenai parduodami ir perkami, o kartais ir nuomojami už siaubingas sumas. Dėl šių faktų domenų perėmimas tampa vis populiaresnis. Galima daryti prielaidą, kad ateityje mokesčių inspekcijos ir teismai vis dažniau žengs į virtualųjį pasaulį, kad surastų ir areštuotų turtą.
